Paveldėjus nekilnojamąjį turtą, paveldėjimą reikia priimti pasirašant paveldėjimo sutartį pas notarą. Notaras paveldėjimo sutartyje nurodo nekilnojamojo turto kainą. Kaip nustatoma kaina tai dienai?

O čia yra dvi galimybės.

1. Jeigu paveldėtojas užsako turto vertinimą, prieš priimant paveldėjimą pas notarą, kurį atlieką specializuoti ir kvalifikuoti turto vertintojai, tuomet ši vertinimo ataskaita yra pridedama prie notarinės paveldėjimo sutarties ir nurodoma, jog tokia nekilnojamojo turto vertė buvo paveldėjimo priėmimo metu.
2. Jeigu turto paveldėtojai nežinodami ar nenorėdami neužsako vertinimo ataskaitos, tuomet notaras nurodo turto vertę, kuri nurodyta registro centro pažymoje, kas reiškia, jog tai yra vidutinė rinkos vertė, neįvertinant nekilnojamojo turto būklės, įrengimo ir kitų aspektų. Kaip taisyklė, ši vidutinė rinkos vertė dažniausiai yra gerokai mažesnė, nei reali turto kaina tai dienai.

Abi šios galimybės yra galimos ir teisingos, ir nieko nėra blogo, jeigu turto paveldėtojas neužsako turto vertinimo, o tiesiog notarinėje paveldėjimo sutartyje būna įrašoma vidutinė rinkos vertė pagal registrų centrą.

Problemos kyla tada, kai paveldėtą turtą nusprendžiama parduoti jo neišlaikius 10 metų arba neregistravus savo gyvenamosios vietos tame turte bent du metus.

Tuomet pardavus turtą, už tuo metu rinkos diktuojamą kainą, kuri dažniausiai bus didesnė, nei buvusi vidutinė rinkos vertė, nurodyta notarinėje paveldėjimo sutartyje, reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

Tokiu atveju, yra vienas iš sprendimo būdų: retrospektyvinis vertinimas, kurį atlieka taip pat kvalifikuoti turto vertintojai ir jie įvertina turto vertę atgaline data. Įvertinama, kiek jis iš tikrųjų buvo vertas paveldėjimo metu. Tokiu būdu galima sutaupyti arba visiškai nemokėti mokesčių, kurių šiuo atveju tiesiog neturėtų būti, bet buvo neteisingai įvertinta turto kaina, paveldėjimo priėmimo metu.